Žodynas

Lietuvos bajorų ginkluota politinė sąjunga, sudaryta 1700 m. spalio pabaigoje prie Valkininkų. Tikslas – kovoti prieš Sapiegų įsigalėjimą LDK.

LDK administracinis teritorinis vienetas, susidaręs daugiausia iš senųjų žemių ir sritinių kunigaikštysčių (Deltuvos, Karšuvos, Knituvos). Valsčius žinomas nuo XIV a. pabaigos. Jo centras būdavo didžiojo kunigaikščio pilis ar kiemas. Valsčių sudarė kelios ar keliolika lauko bendruomenių, bajorų kiemų, jį administravo didžiojo kunigaikščio vietininkas tijūnas. Po XVI a. vidurio Valakų reformos, valsčiai, išskyrus Žemaitiją, išnyko.

(Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga), 1922-1936 m. veikusi Lietuvos politinė partija.

1525-1526 m. vykęs valstiečių sukilimas P. ir Vid. Vokietijoje. Vyko nemaža dalimi veikiant reformacijos idėjoms.

suvereni žmonių bendrija, įsikūrusi tiksliai apibrėžtoje teritorijoje, turinti savo valdžios institucijas, yra nepriklausoma ir pripažįstama kitų valstybių.

aukščiausios valstybinės valdžios užgrobimas neteisėtais veiksmais ir jos pakeitimas kita karine ar civiline valdžia.

(Gruodžio 17-osios perversmas), 1926 m. gruodžio 17 d. karių grupuotės, politiškai remiamos krikščionių demokratų ir tautininkų, įvykdytas perversmas, po kurio nuo valdžios nušalinti valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų vyriausybė, Seimas, prezidentas Kazimieras Grinius. Prezidentu tapo Antanas Smetona, Lietuvoje įsigalėjo autoritarinė diktatūra.

(rus. KGB, sutr. iš Komitet gosudarstvennoj bezopasnosti), politinės policijos, žvalgybos ir sienų apsaugos funkcijas vykdžiusi Sovietų SSRS organizacija, kuri buvo pagrindinė rezistencijos priešininkė ir politinių represijų organizatorė.

1. kai kuriose šalyse ministras, vyriausybės narys. JAV valstybės departamento vadovas, kitur ministro padėjėjas ar pavaduotojas;
2. Rusijoje nuo 1810 m. Valstybinės kanceliarijos viršininkas.

aukščiausiasis valstybės pareigūnas, kuriam pavesta atlikti valstybės reprezentavimo vidaus ir užsienio politikoje funkcijas. Valstybės vadovo funkcijas paprastai atlieka arba karalius (jeigu valstybė yra monarchija), arba prezidentas (jeigu valstybė yra respublika).

(de Valois), Prancūzijos karalių dinastija, Kapetingų dinastijos atšaka. 360 metų (1328-1589) valdė Prancūziją, 120 – Burgundiją, 100 – Provansą, fragmentiškai Neapolį, Lietuvą-Lenkiją.

(1551-1589), paskutinysis Valua dinastijos Prancūzijos karalius. Karaliaus Karolio IX brolis. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1573-1574). 

valstybių ir kunigaikštysčių valdytojų titulas sen. ir viduramžių Kinijoje ir Korėjoje.

germanų gentys. 455 m. nusiaubė Romą ir sunaikino daug antikinės kultūros paminklų. Iš čia kilo žodžiai vandalas (tamsuolis, barbaras, kultūros vertybių naikintojas) ir vandalizmas (barbariškas kultūros vertybių, meno paminklų griovimas).

sukilimas, vykęs 1793 m. pavasarį-vasarą V. Prancūzijoje, Vandėjos departamente, Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu prieš jakobinų diktatūros vykdytas reformas ir represijas. Sukilimas buvo užgniaužtas, su sukilėliais žiauriai susidorota.

taip spaudos draudimo metais Lietuvoje liaudies vadintos slaptos lietuviškos mokyklos arba mokymas skaityti ir rašyti, vykęs šeimoje.

(sen. skand. varar – priesaika), kitas normanų pavadinimas. Daugiausia buvo paplitęs Rusioje.

(1879-1979), lietuvių dailininkas tapytojas. 1920-1922 m. buvo Lietuvių meno kūrėjų draugijos pirmininkas, vienas iš šios draugijos steigėjų.

sen. Indijos gyventojų grupės, į kurias pagal hinduizmo tradiciją buvo suskirstyta visuomenė. Buvo 4 varnos: brahmanų, kšatrijų, vaišijų, šudrų. 3 pirmosios varnos genetiškai buvo susijusios su arijais, jų atstovai buvo vadinami „du kartus gimusiais“, ketvirtoji – iš nevisateisių vietinių gyventojų.

1444 m. įvykęs mūšis tarp turkų sultono Murado II ir Lenkijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo III Varniečio kariuomenių. Mūšis baigėsi turkų pergale ir sudarė sąlygas jiems plėsti valdas Balkanuose.

literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis laikraštis, leistas spaudos draudimo laikotarpiu ir ją atgavus (1889-1906). Spausdintas Tilžėje bei Ragainėje. „Varpas“ suvaidino didžiulį vaidmenį lietuvių tautinio atgimimo procese.

1888-1902 m. veikusi lietuvių liberali demokratinė grupuotė. Kovojo prieš tautinę priespaudą, lenkinimą, rūpinosi lietuvių tautinės savimonės, kultūros ugdymu, propagavo pažangius ūkininkavimo metodus.

1807-1815 m. egzistavusi valstybė, sudaryta po Napoleono I pergalių prieš Prūsiją ir Rusiją, iš dalies Lenkijos ir lietuviškos Užnemunės žemių.

(VSO; Varšuvos paktas), SSRS ir kitų socialistinių valstybių (Albanijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, VDR) karinis blokas, įkurtas 1955 m. VSO priklausančių valstybių kariuomenė 1968 m. buvo panaudota intervencijai į Čekoslovakiją, bandžiusiai reformuoti socializmą. Suirus SSRS ir socializmui R. Europoje, VSO nustojo egzistavusi.

(Hermann von Wartberge), Livonijos ordino magistro kapelionas, lotynų k. parašęs „Livonijos kroniką“ (apima XII a. pab.-1378), kurioje plačiai aprašomi Livonijos ordino karai su Lietuva. Tai svarbiausias žinių šaltinis apie Livonijos XIV a. karo žygius.

(lot. vassalus – tarnas), vidurinių amžių Vakarų Europoje – feodalas, asmeniškai priklausomas nuo galingesnio feodalo (senjoro). Už gautą žemės valdą vasalas privalėjo senjorui atlikti karo ir kitas prievoles.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimas atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, pasirašytas Vilniuje.

Rusijos kunigaikščių giminė. Turėjo dvarų Lietuvoje.

(1922-2001), kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas.

(1371-1425), Dmitrijaus Doniečio sūnus, Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1389). 1391 m. Vytautas Didysis išleido už jo savo dukterį Sofiją.