Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 3190
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Liaudies vyriausybė

1940 m. birželio 17 d. sudaryta sovietinė Lietuvos vyriausybė. Ministras Pirmininkas – J. Paleckis. Paleido Tautininkų, Šaulių sąjungas, birželio 27 d. paleido Seimą, legalizavo komunistų partiją. Baigė darbą, kai 1940 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta Lietuvos SSR liaudies komisarų taryba (LKT).

Liaudininkai

lietuvių politinė srovė. Artima Rusijos liberaliajai narodnikystės krypčiai. Pradėjo formuotis XIX a. pab. varpininkų organizacijose. Iki 1902 m. vadinosi varpininkais, nuo 1902 m. – demokratais.

Liauksminas Žygimantas

(1596 ar 1597-1670), filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, pedagogas, jėzuitas. Vienas pirmųjų Vilniaus universiteto profesorių lietuvių. Lietuvių muzikologijos pradininkas.

Liberalizmas

(lot. liberalis – laisvas), politinė doktrina, ideologija, pagrįsta asmens laisvės principu, valstybės kontrolės aprivojimu, įstatymų viršenybe ir laisvąja rinka. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai naudotis visomis teisėmis, planuoti savo gyvenimą, susirasti pragyvenimo šaltinį. Valstybės paskirtis – sudaryti sąlygas, užtikrinančias galimybę visiems žmonėms naudotis savo laisve, ir neleisti atsirasti laisvės suvaržymams, galintiems kilti tiek iš kitų asmenų, tiek iš vyriausybės.

Liberum veto

(iš lot. – laisvė drausti, draudžiu), ATR seimo nario teisė uždrausti ir panaikinti bet kokį nutarimą. Jį buvo galima priimti tik vienbalsiai.

Lietūkis

(tekstuose – „Lietūkis“), monopolinė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, veikusi Lietuvoje 1923-1940 m. Lietūkiu oficialiai imta vadinti nuo 1931 m. Eksportavo kiaušinius, sviestą, linus, sėmenis, grūdus. Importavo mineralines trąšas, druską, žemės ūkio mašinas, cementą, naftą, cukrų, geležį, plataus vartojimo prekes. 1940 m. sovietų valdžios panaikintas.

Lietuva

Baltijos jūros rytinėje pakrantėje įsikūrusi baltų valstybė. Vietovardis, manoma, kilęs iš hidronimo Lietava, Lietauka (Neries intakas). Pirmieji Lietuvos vardą minintys šaltiniai yra Kvedlinburgo (Quedlinburg, Vokietija) analai („Annales Quedlinburgenses“), aprašantys teutonų misionieriaus Brunono ir jo pasekėjų nužudymą 1009 m. vasario 23 d. bei 1113 m. Kijevo Pečioros vienuolio Nestoro sudarytas metraštis „Senųjų laikų pasakojimas“, kur atpasakojamas kunigaikščio Jaroslavo žygis į Lietuvą. XIII a. pradžioje ir viduryje, kuriantis Lietuvos valstybei, šiame procese dalyvavo daugelis baltiškųjų gentinių junginių – prūsai, jotvingiai-sūduviai, skalviai, lamatiečiai, kuršiai, žemaičiai, žiemgaliai, sėliai, aukštaičiai, lietuviai. Valstybės įkūrimo data yra 1253 m. liepos 6-oji – pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.

Lietuviai

baltų gentis. Su ja siejamas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kūrimasis.

Lietuvininkai

Rytų Prūsijos lietuviai, senieji Mažosios Lietuvos gyventojai. Susiformavo XV ir XVI a. Lietuvininkais vadinosi patys.

Lietuviški ilgieji

sidabriniai LDK pinigai (100-200 g), turėję lazdelės ar laivelio pavidalą. Dar vadintas ilguoju, muštiniu. Apyvartoje buvo XIII a. pr.-XV a. viduryje.

Lietuvių aktyvistų frontas

(LAF), pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizacija, veikusi 1940-1941 m. Vadovavo K. Škirpa. Įkurtas 1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne. Programinis tikslas – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Organizavo 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvoje.

Lietuvių charta

1949 birželio 14 d. VLIK Vokietijoje parengtas ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ paskelbtas dokumentas, išreiškęs lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. Pagrindinis tikslas buvo suburti išsisklaidžiusius tautiečius. Charta tapo visų lietuvių bendruomenių moraline nuostata ir XX a. antrojoje pusėje padėjo išlaikyti lietuvybę.

Lietuvių dailės draugija

Lietuvos dailininkų ir kultūros veikėjų organizacija. Įsteigta 1907 m. Vilniuje. Iniciatoriai buvo Petras Rimša, Antanas Žmuidzinavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas Vileišis. Draugija vienijo ir rėmė dailininkus, rengė parodas, konkursus, leido dailės leidinius, populiarino liaudies meną. Dėl Pirmojo pasaulinio karo 1915 m. draugijos veikla nutrūko, ji atnaujinta 1926 m. ir veikė iki 1928 m. Kaune.

Lietuvių demokratų partija

Lietuvos demokratų partijos pavadinimas 1902-1906 m.

Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti

Komitetas
Komitetas
labdaros organizacija, veikusi 1914-1918 m. Įsteigta Lietuvių laikoinojo komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti pagrindu 1914 m. pabaigoje Vilniuje. Teikė materialinę paramą visoje lietuvių gyvenamoje teritorijoje. Centrinio komiteto pirmininku išrinktas M. Yčas.

Lietuvių konferencija Vilniuje

1917 m. rugsėjo 18-22 d. vykusi konferencija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 200 visų luomų lietuvių politinių srovių ir partijų atstovų. Jonui Basanavičiui pirmininkaujant, konferencija pareiškė lietuvių tautos pasiryžimą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, demokratiniais principais sutvarkytą etnografinėse sienose. Vilniuje sušauktas steigiamasis seimas turėjo nustatyti valstybės konstituciją ir santykius su kitomis valstybėmis. Konferencijoje buvo išrinkta 20 asmenų Lietuvos taryba – vykdomasis organas, turėjęs įgyvendinti konferencijos nutarimus.

Lietuvių mokslo draugija

Lietuvių mokslo draugija
Lietuvių mokslo draugija
1907-1940 m. Vilniuje veikusi mokslo, švietimo ir kultūros draugija. Įvairių mokslo šakų požiūriu tyrė su Lietuva susijusias problemas, rinko tautosaką, liaudies meną, archeologinius radinius, rankraščius, lietuviškus spaudinius, geologijos, biologijos ir zoologijos eksponatus, leido mokslo leidinius, vadovėlius, rengė paskaitas, rūpinosi istorijos paminklų apsauga. 

Lietuvių tautininkų sąjunga

(Tautininkų sąjunga), politinė partija, veikusi 1924-1940 m. Įkurta susivienijus Tautos pažangos partijai ir Lietuvos žemdirbių sąjungai. Partijos organizatoriai ir ideologai buvo A. Smetona, A. Voldemaras, J. Tumas.

Lietuvos demokratų partija

(iki 1906 m. vadinosi Lietuvių demokratų partija) politinė partija, kilusi iš varpininkų sąjūdžio, veikusi 1902-1920 m.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

(LDK), XIII-XVIII a. gyvavusi valstybė.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis

ankstyviausioji Lietuvos metraščių dalis. Joje aprašoma 1379-1392 m. Kęstučio ir Vytauto kova su Jogaila dėl valdžios. Parašyta XIV a. pabaigoje Vytauto aplinkoje ir jo iniciatyva. Iškilus Vytauto vainikavimo Lietuvos karaliumi idėjai, kūrinys papildytas XV a. 3 dešimtmečio įvykiais ir pavadintas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraščiu.

Lietuvos Helsinkio grupė

1976 m. įsteigta lietuvių pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizacija. Jos tikslas buvo informuoti 1975 m. Helsinkio pasitarime dalyvavusių valstybių vyriausybes apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS okupuotoje Lietuvoje.

Lietuvos ir Lenkijos valstybė

(Respublika, Žečpospolita, Abiejų Tautų Respublika), 1569-1795 m. egzistavusi federacinė Lietuvos ir Lenkijos valstybė. Sudaryta po 1569 m. Liublino unijos. Turėjo bendrą seimo renkamą valdovą, kuris buvo tituluojamas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, bendrą seimą, bendrą užsienio politiką. Galutinai žlugo po Trečiojo Respublikos padalijimo 1795 m. Buvusias Lietuvos ir Lenkijos valstybės žemes pasidalino Rusija, Prūsija ir Austrija.

Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartis

Lietuvos teritorija
Lietuvos teritorija
1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasirašyta sutartis, kuria Sovietų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir suverenumą, jos etnografines sienas, atsisakė visiems laikams teisių į jos teritoriją. Įsipareigojo grąžinti karo metais išvežtą turtą, archyvus ir kt.

Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštis

XVI a. pradžios literatūrinis-istoriografinis kūrinys, kurį sudaro legendinė Lietuvos istorija nuo pirmųjų amžių po Kr. iki Gedimino ir perredaguotas Lietuvos metraščių Trumpasis sąvadas. Dar vadinama ir Lietuvos metraščių Platesniuoju arba Viduriniuoju sąvadu.

Lietuvos kariuomenė

pavaldžios Lietuvos Respublikai karinės pajėgos.

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika

žymiausias Lietuvos pogrindinis leidinys, ėjęs 1972-1989 m. Pirmasis redaktorius – kunigas S. Tamkevičius. Dingstis leisti „Kroniką“ buvo Lietuvoje vykę teismai, nuteisę tris kunigus už vaikų katekizavimą ir rengimą pirmajai komunijai. Leidinys registravo valdžios nusikaltimus Bažnyčiai. Iš viso išėjo 81 numeris.

Lietuvos komunistų partija

(LKP), politinė partija, veikusi 1918-1991 m. Įkurta Vilniaus suvažiavime 1918 m. spalio 1-3 d. Suvažiavimas nutarė vadovautis RKP(b) programa, iškėlė uždavinį įvesti Lietuvoje proletariato diktatūrą ir sovietų valdžią. Į LKP CK pateko V. Kapsukas, Z. Angarietis, P. Eidukevičius ir kt. Ši partija turėjo tikslą įjungti Lietuvą į Sovietų Rusijos sudėtį.

Lietuvos krikščionių demokratų partija

(1917-1940 m. Lietuvių krikščionių demokratų partija, LKDP), krikščioniškajai ideologijai atstovaujanti partija, Lietuvoje veikusi 1917-1940, 1941-1944, 1989-2001 m.

Lietuvos krikštas

katalikybės kaip valstybinės religijos įvedimas Lietuvoje 1387 m.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis

(LLKS), vieninga partizanų pasipriešinimo organizacija, įkurta 1949 m. vasario 10-20 d. Radviliškio raj. Minaičių k. vykusiame visos Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavime. Jame priimta politinė deklaracija, kurioje konstatuota, kad LLKS taryba yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė respublika.

Lietuvos laisvės lyga

(LLL), 1978 m. birželio 14 d. įsteigta pogrindinė antisovietinė Lietuvos organizacija. Vadovas – Antanas Terleckas. Siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę. 1995 m. įregistruota kaip politinė partija. 2003 m. savo veiklą nutraukė.

Lietuvos liaudies kariuomenė

(Liaudies kariuomenė), 1940 m. liepos 3 d. sovietų reorganizuota Lietuvos Respublikos kariuomenė. Pakeista vadovybė, panaikinta tautinė atributika, įvesta politinių vadovų institucija, įdiegta sekimo sistema, skleista propaganda dėl Lietuvos prisijungimo prie SSRS. Liepos 30 d. reorganizuota į 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą ir įjungta į Raudonosios armijos sudėtį.

Lietuvos metraščiai

XIV-XVI a. literatūriniai-istoriografiniai kūriniai, kuriuose dėstoma LDK politinė istorija. Skiriasi nuo rusų metraščių, kuriems būdingi pametiniai kalendorinio tipo užrašai. Vyrauja pasaulietinio turinio ištisiniai, dažnai be datų pasakojimai apie svarbiausius istorinius įvykius. Autoriai nežinomi, parašymo laikas ir aplinkybės nustatomi hipotetiškai. Parašyti LDK kanceliarine slavų, kai kurie – lenkų kalba.

Lietuvos Metrika

Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos archyvo dokumentai. Seniausi įrašai siekia 1367 m., vėliausi – XVIII a. pabaigą.

Lietuvos Nepriklausomybės kovos

Nepriklausomybės kovos
Nepriklausomybės kovos
Nepriklausomybės kovos
Nepriklausomybės kovos
atsikuriančios Lietuvos valstybės kovos 1919-1920 m. su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, siekusiais sutrukdyti atkurti nepriklausomybę. Prasidėjo 1919 m. pradžioje įsiveržus bolševikų kariuomenei ir baigėsi 1920 m. rudenį lenkų L. Želigovskio vadovaujamai armijai užėmus Vilniaus kraštą.

Lietuvos socialdemokratų partija

(LSDP; iki 1901 m. Lietuviškoji socialdemokratų partija, 1902-1905 m. – Lietuvių socialdemokratų partija), pirmoji Lietuvos politinė partija. Nelegalus steigiamasis susirinkimas įvyko 1896 m. gegužės 1 d. Jame dalyvavo 15-17 žmonių: A. Domaševičius, F. Dzeržinskis, K. Zalevskis, A. Moravskis ir kt. A. Domaševičių suėmus, atvykę į Vilnių S. Kairys ir A. Janulaitis parengė programą, dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. S. Kairys buvo išrinktas Seimo vicepirmininku, J. Basanavičiaus pavaduotoju.

Lietuvos Sovietų Respublika

marionetinis valstybinis darinys, gyvavęs nuo 1918 m. gruodžio iki 1919 m. vasario pabaigos Sovietų Rusijos užgrobtoje Lietuvos teritorijoje.

Lietuvos SSR

(LSSR, LTSR, Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika), 1940 m. liepos 21 d. prosovietinio Liaudies seimo paskelbtas valstybinis administracinis darinys, gyvavęs iki 1990 m. 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS AT VII sesijoje LSSR buvo paskelbta SSRS sąjungine respublika.

Lietuvos Statutas

LDK teisės kodeksas. Buvo trys Lietuvos Statutai: I įsigaliojo 1529 m., II – 1566 m., III patvirtintas 1588 m. Parašyti kanceliarine slavų kalba. Galiojimas Lietuvoje panaikintas 1840 m.