Žodynas

(Respublika, Žečpospolita, Abiejų Tautų Respublika), 1569-1795 m. egzistavusi federacinė Lietuvos ir Lenkijos valstybė. Sudaryta po 1569 m. Liublino unijos. Turėjo bendrą seimo renkamą valdovą, kuris buvo tituluojamas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, bendrą seimą, bendrą užsienio politiką. Galutinai žlugo po Trečiojo Respublikos padalijimo 1795 m. Buvusias Lietuvos ir Lenkijos valstybės žemes pasidalino Rusija, Prūsija ir Austrija.

1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasirašyta sutartis, kuria Sovietų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir suverenumą, jos etnografines sienas, atsisakė visiems laikams teisių į jos teritoriją. Įsipareigojo grąžinti karo metais išvežtą turtą, archyvus ir kt.

XVI a. pradžios literatūrinis-istoriografinis kūrinys, kurį sudaro legendinė Lietuvos istorija nuo pirmųjų amžių po Kr. iki Gedimino ir perredaguotas Lietuvos metraščių Trumpasis sąvadas. Dar vadinama ir Lietuvos metraščių Platesniuoju arba Viduriniuoju sąvadu.

pavaldžios Lietuvos Respublikai karinės pajėgos.

žymiausias Lietuvos pogrindinis leidinys, ėjęs 1972-1989 m. Pirmasis redaktorius – kunigas S. Tamkevičius. Dingstis leisti „Kroniką“ buvo Lietuvoje vykę teismai, nuteisę tris kunigus už vaikų katekizavimą ir rengimą pirmajai komunijai. Leidinys registravo valdžios nusikaltimus Bažnyčiai. Iš viso išėjo 81 numeris.

(LKP), politinė partija, veikusi 1918-1991 m. Įkurta Vilniaus suvažiavime 1918 m. spalio 1-3 d. Suvažiavimas nutarė vadovautis RKP(b) programa, iškėlė uždavinį įvesti Lietuvoje proletariato diktatūrą ir sovietų valdžią. Į LKP CK pateko V. Kapsukas, Z. Angarietis, P. Eidukevičius ir kt. Ši partija turėjo tikslą įjungti Lietuvą į Sovietų Rusijos sudėtį.

(1917-1940 m. Lietuvių krikščionių demokratų partija, LKDP), krikščioniškajai ideologijai atstovaujanti partija, Lietuvoje veikusi 1917-1940, 1941-1944, 1989-2001 m.

katalikybės kaip valstybinės religijos įvedimas Lietuvoje 1387 m.

(LLKS), vieninga partizanų pasipriešinimo organizacija, įkurta 1949 m. vasario 10-20 d. Radviliškio raj. Minaičių k. vykusiame visos Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavime. Jame priimta politinė deklaracija, kurioje konstatuota, kad LLKS taryba yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė respublika.

(LLL), 1978 m. birželio 14 d. įsteigta pogrindinė antisovietinė Lietuvos organizacija. Vadovas – Antanas Terleckas. Siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę. 1995 m. įregistruota kaip politinė partija. 2003 m. savo veiklą nutraukė.

(Liaudies kariuomenė), 1940 m. liepos 3 d. sovietų reorganizuota Lietuvos Respublikos kariuomenė. Pakeista vadovybė, panaikinta tautinė atributika, įvesta politinių vadovų institucija, įdiegta sekimo sistema, skleista propaganda dėl Lietuvos prisijungimo prie SSRS. Liepos 30 d. reorganizuota į 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą ir įjungta į Raudonosios armijos sudėtį.

XIV-XVI a. literatūriniai-istoriografiniai kūriniai, kuriuose dėstoma LDK politinė istorija. Skiriasi nuo rusų metraščių, kuriems būdingi pametiniai kalendorinio tipo užrašai. Vyrauja pasaulietinio turinio ištisiniai, dažnai be datų pasakojimai apie svarbiausius istorinius įvykius. Autoriai nežinomi, parašymo laikas ir aplinkybės nustatomi hipotetiškai. Parašyti LDK kanceliarine slavų, kai kurie – lenkų kalba.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos archyvo dokumentai. Seniausi įrašai siekia 1367 m., vėliausi – XVIII a. pabaigą.

atsikuriančios Lietuvos valstybės kovos 1919-1920 m. su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, siekusiais sutrukdyti atkurti nepriklausomybę. Prasidėjo 1919 m. pradžioje įsiveržus bolševikų kariuomenei ir baigėsi 1920 m. rudenį lenkų L. Želigovskio vadovaujamai armijai užėmus Vilniaus kraštą.

(LSDP; iki 1901 m. Lietuviškoji socialdemokratų partija, 1902-1905 m. – Lietuvių socialdemokratų partija), pirmoji Lietuvos politinė partija. Nelegalus steigiamasis susirinkimas įvyko 1896 m. gegužės 1 d. Jame dalyvavo 15-17 žmonių: A. Domaševičius, F. Dzeržinskis, K. Zalevskis, A. Moravskis ir kt. A. Domaševičių suėmus, atvykę į Vilnių S. Kairys ir A. Janulaitis parengė programą, dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. S. Kairys buvo išrinktas Seimo vicepirmininku, J. Basanavičiaus pavaduotoju.

marionetinis valstybinis darinys, gyvavęs nuo 1918 m. gruodžio iki 1919 m. vasario pabaigos Sovietų Rusijos užgrobtoje Lietuvos teritorijoje.

(LSSR, LTSR, Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika), 1940 m. liepos 21 d. prosovietinio Liaudies seimo paskelbtas valstybinis administracinis darinys, gyvavęs iki 1990 m. 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS AT VII sesijoje LSSR buvo paskelbta SSRS sąjungine respublika.

LDK teisės kodeksas. Buvo trys Lietuvos Statutai: I įsigaliojo 1529 m., II – 1566 m., III patvirtintas 1588 m. Parašyti kanceliarine slavų kalba. Galiojimas Lietuvoje panaikintas 1840 m.

Vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ bei santykius su kitomis valstybėmis. Dėl Nepriklausomybės kovų išrinktas tik 1920 m. balandžio 14-15 d. Seimo pirmininku išrinktas krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis, jis paskelbtas Lietuvos prezidentu.

(iki 1918 02 16 Lietuvos Krašto Taryba, nuo 1918 07 11 Lietuvos Valstybės Taryba), Lietuvos valstybės kūrimo centras 1917-1920 m. Išrinkta 1917 m. rugsėjo 21-22 d. d. Vilniaus konferencijos metu.

valstiečių politinė partija, veikusi 1905-1915 ir 1918-1922 m. Įsteigta 1905 m. gruodžio 5 d. Vilniuje. Steigėjais buvo Juozas Gabrys-Paršaitis, Ernestas Galvanauskas, Petras Ruseckas. Leido laikraštį „Lietuvos ūkininkas“. Pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę, valstiečių gyvenimo pagerinimą, žemės suteikimą bežemiams ir mažažemiams.

1. LDK aukščiausiasis teismas, veikęs 1581-1794 m., žemesniųjų teismų išspręstų bylų apeliacinė instancija. Nagrinėjo žemesniųjų teismų teisėjų, pareigūnų tarnybinių nusižengimų bylas. Narius rinko apskričių bajorų seimeliai. Prijungus Lietuvą prie Rusijos (1795), 1797 m. vietoj Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo buvo įsteigtas Lietuvos Vyriausiasis Teismas;
2. Lietuvos Respublikos aukščiausioji teismo institucija 1919-1940 m.

istorinė lietuvių žemė. XIII a. taip vadinta viena iš dabartinės Aukštaitijos sričių, buvusi Nemuno, Neries ir Merkio tarpupyje. Manoma, kad čia susiklostė būsimosios lietuvių tautybės branduolys. XIII a. čia galėjo būti Mindaugo domenas, jungęs kitas lietuvių žemes į Lietuvos valstybę.

(angl. lynchng), savavališkas prievartos aktas, minios ar kelių asmenų susidorojimas su asmeniu, įtariamu įvykdžius nusikaltimą. Pavadinimas kilo nuo JAV plantatoriaus Č. Linčo, rasisto, išgarsėjusio susidorojimais su negrais, pavardės.

(1707-1778), švedų gamtininkas, Upsalos universiteto profesorius, pirmasis Švedijos mokslų akademijos prezidentas. Įvedė dvigubus lotyniškus giminės ir rūšies pavadinimus, sukūrė augalijos ir gyvūnijos sistemas. Pagrindinis darbas – „Gamtos sistema“.

Egėjo jūros civilizacijų rašto sistemos. Linijinis A raštas susiformavo XVII a. pr. Kr., o apie XV a. pr. Kr. jį išstūmė linijinis B raštas. Pirmoji linijinio rašto šaka – linijinis A raštas labiau buvo išplitęs Egėjo jūros baseine, Kretoje, Kipre, o linijinis B – žemyne (Mikėnų kultūroje). Linijinis A raštas iki šiol neiššifruotas, o linijinį B raštą 1953 m. iššifravo anglų mokslininkas M. Ventris.

(Abraham Lincoln, 1809-1865), Šiaurės Amerikos politikas, 1860-1865 JAV prezidentas, vergijos panaikinimo iniciatorius, JAV nacionalinis didvyris.

(1634-1689), vienas ateizmo LDK pradininkų.

1922-1940 ir nuo 1993 m. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas. Finansų, prekybos ir pramonės ministro 1922 m. rugsėjo 25 d. įsakymu įvestas į apyvartą nuo 1922 m. spalio 1 d. Tai buvo auksu padengta valiuta (1 litas – 0,150462 g gryno aukso). Priimant Lito įstatymą didelį darbą atliko profesorius V. Jurgutis, kuris vadinamas „lito tėvu“.

(oficialiai – Lietuvos ir Baltarusijos Sovietų Socialistinė Respublika), bolševikų sukurta dviejų socialistinių respublikų unitarinė valstybė. RKP(b) nurodymu 1919 m. vasario 27 d. Vilniuje buvo sudaryta jos vadovybė. Liaudies komisarų tarybos pirmininku bei užsienio reikalų komisaru tapo V. Kapsukas. 1919 m. balandžio mėn. Lenkijos kariuomenei okupavus Vilnių, Raudonoji armija buvo priversta trauktis į Baltarusiją, todėl iširo ir Litbelas.