Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Sinekūra | (lot. sine cura – be rūpesčio), gerai apmokama tarnyba valstybės administracijoje viduramžiais. Sinekūros buvo traktuojamos kaip privati nuosavybė, galėjo būti perkamos ir parduodamos už didelius pinigus. Turtingų šeimų tėvai, norėdami užtikrinti savo vaikams ateitį, pirkdavo jiems sinekūras civilinėje administracijoje ar armijoje. |
Sinkretizmas | neorganiškas skirtingų elementų sujungimas, mišinys. Religinis sinkretizmas – pagoniškų ir krikščioniškų įvaizdžių mišinys. |
Sinodas | 1. Katalikų bažnyčios vyskupų ar metropolijų dvasininkų susirinkimas; |
Sinodinis mėnuo | laiko tarpas, per kurį pasikartoja vienodos Mėnulio fazės, pavyzdžiui, jaunatis. Vidutiniškai lygus 29,530568 saulės paros. Sinodinis mėnuo dėl Žemės skriejimo aplink Saulę yra ilgesnis už žvaigždinį (siderinį) mėnesį. |
Sintoizmas | (jap. sinto – dvasių kelias, dievų kelias), politeistinė Japonijos religija, apimanti daug grupių (sektų, religinių judėjimų), populiarių, ypač kaime, tikėjimų (būrimas, magija ir kt.). |
Siogūnatas | (jap. shgun-shoku), Japonijos dualinė valdymo sistema, kai aukščiausia valdžia buvo sutelkta siogūnų rankose, o imperatoriaus valdžia tapo nominali (1192-1867). |
Sionizmas | žydų nacionalinis judėjimas, kilęs XIX a. |
Sipajai | (pers. sepahi – kareivis), kariai indai, daugiausia iš aukštesniųjų kastų (daugiausia nuo XVIII a. vid.) samdos būdu tarnavę Portugalijos, Prancūzijos, D. Britanijos kariuomenėse. |
Sirvydas Konstantinas | (apie 1579-1631), prozininkas, leksikografas. Jėzuitas. |
Skaldytiniai | specialiai paruoštas titnago gabalas, nuo kurio būdavo nuskeliamos skeltės ir nuoskalos naudotos įrankių gamybai. Jų būta kelių formų: kūginių, piramidinių, pieštukinių, laivelio formos ar netaisyklingos formos. |
Skalva | istorinė baltų žemė abipus Nemuno žemupio, nuo Kuršių marių iki Šešupės žiočių apylinkių. |
Skalviai | baltų gentis. Iš bendro baltų kamieno išsiskyrė V a. viduryje. Ji apėmė Jūros upės žemupį, pietuose ribojosi su Nadruva, rytuose – su aukštaičiais. Šilalės apylinkėse siekė žemaičius, šiaurės vakaruose – Lamatos gyventojus. |
Skarga Petras | (1536-1612), jėzuitas, pirmasis Vilniaus universiteto rektorius. |
Skautai | jaunimo ir vaikų judėjimas. Pirmoji organizacija įsteigta 1902 m. Anglijoje. 1922 m. įkurta Lietuvos skautų asociacija, nuo 1930 m. pertvarkyta į Lietuvos skautų sąjungą. |
Skirgaila | (apie 1353-1397), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Tverės kunigaikštytės Julijonos sūnus, LDK sritinis kunigaikštis. |
Škirpa Kazys | |
Skirtinė žemė | žemė, skirta valstiečiams už tam tikrą rentą. Skirdavo dvarininkas, valstybė, bažnyčia. Į skirtinės žemės savoką neįėjo bendrai su dvaru naudojami miškai, ganyklos, vandenys. |
Skitai | (gr. Skythai), indoeuropietiškos gentys, gyvenusios nuo VIII-VII a. pr. Kr. iki III a. Juodosios jūros pakrančių stepėse. |
Skorina Pranciškus | (prieš 1490-prieš 1541), knygų spausdinimo Lietuvoje pradininkas, švietėjas. |
Skriptoriumas | vieta, kur perrašinėtos ir iliustruotos rankraštinės knygos. |
Skučas Kazys | |
Skuodo mūšis | mūšis tarp lietuvių (žemaičių) ir Livonijos ordino, įvykęs 1259 m. pradžioje. |
Skvireckas Juozapas | (1873-1959), arkivyskupas metropolitas, Biblijos vertėjas. |
Sladkevičius Vincentas | (1920-2000), kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas. Teologijos mokslų licenciatas. Antisovietinio pasipriešinimo dalyvis. |
Slaptosios mokyklos | |
Slavai | indoeuropiečių tautos, kalbančios slavų kalbomis. Didžiausia Europoje etninė bendrija. |
Slavofilai | XIX a. vidurio rusų visuomeninis judėjimas. |
Šlėkta | (lenk. szlachta), Lenkijos ir Lietuvos bajorų luomas; Lietuvos bajorai ėmė vadintis šlėktomis po 1413 m. Horodlės unijos, kai gavo Lenkijos bajorų herbus. |
Šleževičius Adolfas | (g. 1948), Lietuvos valstybės veikėjas. 1993-1996 m. – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Parašė straipsnių, monografijų agrarinės ekonomikos klausimais. |
Sleževičius Mykolas | (1882-1939), Lietuvos politikas. 1907-1912 – „Lietuvos ūkininko“, 1910-1912 – „Lietuvos žinių“ redaktorius. Vienas Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos įkūrėjų (1917). 1917-1922 m. šios partijos pirmininkas. 1918-1919 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės Ministras Pirmininkas. 1920-1927 – Lietuvos Respublikos Seimo narys. 1926 m. Lietuvos Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras. Atsistatydino per 1926 m. valstybės perversmą. |