Žodynas

(1533-1586), Vengrijos valdomos Transilvanijos vaivada (1571-1576), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1576-1586). 

(tiurk. didvyris, drąsuolis, stipruolis), tiurkų ir mongolų tautose garbės titulas, suteikiamas už karo žygdarbius.

feodalinės priklausomybės forma, feodalo teisė naudotis priverstiniu jam priklausančio valstiečio darbu, turtu ir asmeniu.

stačiatikių vienuolių ordinas, paremtas Šv. Bazilijaus regula. Susikūrė XVII a. Lenkijoje.

(lot. basilica išgr. basilikē  – karališkoji menė), stačiakampio formos patalpa, kurioje savo funkcijas atlikdavo Atėnų archontas – basilėjas. Romėnai perėmė graikų bazilikos planą, o joje įkurdino teismus, bankus, prekyvietes. Įsigalint krikščionybei, bazilikomis imta vadinti svarbiausius „Dievo namus“, bažnyčias.

LDK valstiečiai, priklausę bažnyčiai.

(1851-1922), vokiečių archeologas, etnografas ir kalbininkas baltistas.

(1913-1992), sionistų lyderis, Izraelio ministras pirmininkas (1977-1983), Nobelio taikos premijos laureatas.

(turk. bei, bey, sen tiurkų beg, arab. bay, bey – ponas, valdovas), diduomenės garbės titulas Art. ir Vid. Rytuose, maždaug atitinkantis arabų emyro titulą.

(tiurk. valdovas, ponas):
1. Art. ir Vid. Rytuose diduomenės titulas. Centr. Azijos ir Užkaukazės tautose viduramžiais ir naujaisiais laikais žemvaldžio titulas;
2. Turkijoje nuo XIX a. II pus. iki 1934 m. mandagaus kreipimosi į asmenį forma;
3. Tunise 1705-1957 m. sostą paveldėjęs valdovas.

(1894-1944), Lenkijos politikas, užsienio reikalų ministras (1932-1939). Artimas J. Pilsudskio bendražygis. 1939 m. gegužę atmetė SSRS pasiūlymą sudaryti savitarpio pagalbos paktą. Vokietijai užpuolus Lenkiją (1939 09 01) pasitraukė į Rumuniją.

(Thomas Becket; 1118-1170), anglų teologas, Henriko II kancleris (1155) ir Kenterberio arkivyskupas (1162), šventasis.

belgų išsivadavimas iš Nyderlandų karalystės ir nepriklausomybės paskelbimas 1830 m.

(Liuciferis), velnių valdovas, vyriausiasis velnias.

(BNP), prekių ir paslaugų, sukurtų visų šalies gyventojų per apibrėžtą laikotarpį, rinkos vertė.

(apie 480-apie 547), šventasis, pagrindinio vienuolių gyvenimo įstatymo Vakaruose, Benedikto regulos, kūrėjas, vienuoliškojo gyvenimo reformatorius.

vienas iš gausiausių katalikų vienuolių ordinų, kurį apie 530 m. Italijoje įkūrė Benediktas Nursietis.

(lot. beneficium – geradarystė):
1. ankstyvaisiais viduramžiais žemės valda, duodama iki gyvos galvos už karinę tarnybą;
2. bažnytinė pareigybė ir su ja susijusios pajamos.

(1884-1948), Čekoslovakijos politikas, aktyviai kovojęs dėl Čekoslovakijos nepriklausomos valstybės sukūrimo, užsienio reikalų ministras (1918-1935),  prezidentas (1935-1938).

Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo ekonominė ir muitų sąjunga, įkurta 1958 m. Hagoje. Sąjungos tikslas – įvesti bendrą rinką, koordinuoti ekonominę ir socialinę politiką, nevaržyti prekių ir kapitalo judėjimo, migracijos ir kt.

(1899-1953), gruzinų kilmės bolševikas. 1921-1934 m. GPU viršininkas Užkaukazėje, daug prisidėjęs prie Užkaukazės tautų išsivaduojamojo judėjimo nuslopinimo. 1938-1953 m. – NKVD liaudies komisaras, vidaus reikalų liaudies komisaras, vidaus reikalų ministras, vienas pagrindinių masinių represijų organizatorių.

(Edmund Burke; 1729-1797), anglų politikas, istorikas, mąstytojas, konservatizmo doktrinos pradininkas.

(1884-1885), derybų serija Berlyne, per kurias 14 valstybių aptarė V. Afrikos Kongo upės baseino problemą.

Vokietijos kanclerio O. Bismarko iniciatyva 1878 m. surengtas kongresas, kuriame buvo peržiūrėtos San Stefano taikos sąlygos.

1. 1948-1949 m. santykių tarp sąjungininkių JAV, Prancūzijos, D. Britanijos iš vienos pusės ir SSRS iš kitos pablogėjimas dėl prasidėjusios pinigų reformos Vakarų valstybių okupuotose zonose. 1948 m. birželio 24 d. buvo nutraukti visi ryšiai tarp Vakarų zonos ir Berlyno. Taip prasidėjo Berlyno blokada. Maskva siekė neleisti susikurti V. Vokietijai ir įtraukti ją į Vakarų karinį bloką;
2. demonstracijų ir neramumų banga R. Vokietijoje, prasidėjusi 1953 m. birželį.

įtvirtinta 155 km ilgio Vokietijos Demokratinės Respublikos siena su Vakarų Berlynu, ryškiausias šaltojo karo simbolis.

(1877-po 1941), caro kariuomenės pulkininkas, 1918-1919 m. talkinęs vokiečiams ir vadovavęs rusų baltagvardiečių rinktinei Pabaltijyje.

provokiškos orientacijos rusų kariniai daliniai, 1919 m. kovoję Pabaltijyje prieš nepriklausomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybes.

katalikų vienuolių ordinas, pranciškonų atšaka. Įsteigtas XV a. Lenkijoje.

lyvių vyskupas, atvykęs 1196 m., Padauguvio genčių nukariavimą atvirai paskelbęs pagrindine vokiečių kolonijos egzistavimo sąlyga.