Žodynas

marionetinė aukščiausiosios valstybinės valdžios institucija sovietų okupuotoje Lietuvoje. Išrinktas 1940 m. liepos 14-15 d. Veikė 1940 m. liepos 21 - rugpjūčio 25 d.

1940 m. birželio 17 d. sudaryta sovietinė Lietuvos vyriausybė. Ministras Pirmininkas – J. Paleckis. Paleido Tautininkų, Šaulių sąjungas, birželio 27 d. paleido Seimą, legalizavo komunistų partiją. Baigė darbą, kai 1940 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta Lietuvos SSR liaudies komisarų taryba (LKT).

lietuvių politinė srovė. Artima Rusijos liberaliajai narodnikystės krypčiai. Pradėjo formuotis XIX a. pab. varpininkų organizacijose. Iki 1902 m. vadinosi varpininkais, nuo 1902 m. – demokratais.

(1596 ar 1597-1670), filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, pedagogas, jėzuitas. Vienas pirmųjų Vilniaus universiteto profesorių lietuvių. Lietuvių muzikologijos pradininkas.

(lot. liberalis – laisvas), politinė doktrina, ideologija, pagrįsta asmens laisvės principu, valstybės kontrolės aprivojimu, įstatymų viršenybe ir laisvąja rinka. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai naudotis visomis teisėmis, planuoti savo gyvenimą, susirasti pragyvenimo šaltinį. Valstybės paskirtis – sudaryti sąlygas, užtikrinančias galimybę visiems žmonėms naudotis savo laisve, ir neleisti atsirasti laisvės suvaržymams, galintiems kilti tiek iš kitų asmenų, tiek iš vyriausybės.

(iš lot. – laisvė drausti, draudžiu), ATR seimo nario teisė uždrausti ir panaikinti bet kokį nutarimą. Jį buvo galima priimti tik vienbalsiai.

(tekstuose – „Lietūkis“), monopolinė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, veikusi Lietuvoje 1923-1940 m. Lietūkiu oficialiai imta vadinti nuo 1931 m. Eksportavo kiaušinius, sviestą, linus, sėmenis, grūdus. Importavo mineralines trąšas, druską, žemės ūkio mašinas, cementą, naftą, cukrų, geležį, plataus vartojimo prekes. 1940 m. sovietų valdžios panaikintas.

Baltijos jūros rytinėje pakrantėje įsikūrusi baltų valstybė. Vietovardis, manoma, kilęs iš hidronimo Lietava, Lietauka (Neries intakas). Pirmieji Lietuvos vardą minintys šaltiniai yra Kvedlinburgo (Quedlinburg, Vokietija) analai („Annales Quedlinburgenses“), aprašantys teutonų misionieriaus Brunono ir jo pasekėjų nužudymą 1009 m. vasario 23 d. bei 1113 m. Kijevo Pečioros vienuolio Nestoro sudarytas metraštis „Senųjų laikų pasakojimas“, kur atpasakojamas kunigaikščio Jaroslavo žygis į Lietuvą. XIII a. pradžioje ir viduryje, kuriantis Lietuvos valstybei, šiame procese dalyvavo daugelis baltiškųjų gentinių junginių – prūsai, jotvingiai-sūduviai, skalviai, lamatiečiai, kuršiai, žemaičiai, žiemgaliai, sėliai, aukštaičiai, lietuviai. Valstybės įkūrimo data yra 1253 m. liepos 6-oji – pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.

baltų gentis. Su ja siejamas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kūrimasis.

Rytų Prūsijos lietuviai, senieji Mažosios Lietuvos gyventojai. Susiformavo XV ir XVI a. Lietuvininkais vadinosi patys.

sidabriniai LDK pinigai (100-200 g), turėję lazdelės ar laivelio pavidalą. Dar vadintas ilguoju, muštiniu. Apyvartoje buvo XIII a. pr.-XV a. viduryje.

(LAF), pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizacija, veikusi 1940-1941 m. Vadovavo K. Škirpa. Įkurtas 1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne. Programinis tikslas – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Organizavo 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvoje.

1949 birželio 14 d. VLIK Vokietijoje parengtas ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ paskelbtas dokumentas, išreiškęs lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. Pagrindinis tikslas buvo suburti išsisklaidžiusius tautiečius. Charta tapo visų lietuvių bendruomenių moraline nuostata ir XX a. antrojoje pusėje padėjo išlaikyti lietuvybę.

Lietuvos dailininkų ir kultūros veikėjų organizacija. Įsteigta 1907 m. Vilniuje. Iniciatoriai buvo Petras Rimša, Antanas Žmuidzinavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas Vileišis. Draugija vienijo ir rėmė dailininkus, rengė parodas, konkursus, leido dailės leidinius, populiarino liaudies meną. Dėl Pirmojo pasaulinio karo 1915 m. draugijos veikla nutrūko, ji atnaujinta 1926 m. ir veikė iki 1928 m. Kaune.

Lietuvos demokratų partijos pavadinimas 1902-1906 m.

labdaros organizacija, veikusi 1914-1918 m. Įsteigta Lietuvių laikoinojo komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti pagrindu 1914 m. pabaigoje Vilniuje. Teikė materialinę paramą visoje lietuvių gyvenamoje teritorijoje. Centrinio komiteto pirmininku išrinktas M. Yčas.

1917 m. rugsėjo 18-22 d. vykusi konferencija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 200 visų luomų lietuvių politinių srovių ir partijų atstovų. Jonui Basanavičiui pirmininkaujant, konferencija pareiškė lietuvių tautos pasiryžimą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, demokratiniais principais sutvarkytą etnografinėse sienose. Vilniuje sušauktas steigiamasis seimas turėjo nustatyti valstybės konstituciją ir santykius su kitomis valstybėmis. Konferencijoje buvo išrinkta 20 asmenų Lietuvos taryba – vykdomasis organas, turėjęs įgyvendinti konferencijos nutarimus.

1907-1940 m. Vilniuje veikusi mokslo, švietimo ir kultūros draugija. Įvairių mokslo šakų požiūriu tyrė su Lietuva susijusias problemas, rinko tautosaką, liaudies meną, archeologinius radinius, rankraščius, lietuviškus spaudinius, geologijos, biologijos ir zoologijos eksponatus, leido mokslo leidinius, vadovėlius, rengė paskaitas, rūpinosi istorijos paminklų apsauga. 

(Tautininkų sąjunga), politinė partija, veikusi 1924-1940 m. Įkurta susivienijus Tautos pažangos partijai ir Lietuvos žemdirbių sąjungai. Partijos organizatoriai ir ideologai buvo A. Smetona, A. Voldemaras, J. Tumas.

(iki 1906 m. vadinosi Lietuvių demokratų partija) politinė partija, kilusi iš varpininkų sąjūdžio, veikusi 1902-1920 m.

(LDK), XIII-XVIII a. gyvavusi valstybė.

ankstyviausioji Lietuvos metraščių dalis. Joje aprašoma 1379-1392 m. Kęstučio ir Vytauto kova su Jogaila dėl valdžios. Parašyta XIV a. pabaigoje Vytauto aplinkoje ir jo iniciatyva. Iškilus Vytauto vainikavimo Lietuvos karaliumi idėjai, kūrinys papildytas XV a. 3 dešimtmečio įvykiais ir pavadintas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraščiu.

1976 m. įsteigta lietuvių pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizacija. Jos tikslas buvo informuoti 1975 m. Helsinkio pasitarime dalyvavusių valstybių vyriausybes apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS okupuotoje Lietuvoje.

(Respublika, Žečpospolita, Abiejų Tautų Respublika), 1569-1795 m. egzistavusi federacinė Lietuvos ir Lenkijos valstybė. Sudaryta po 1569 m. Liublino unijos. Turėjo bendrą seimo renkamą valdovą, kuris buvo tituluojamas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, bendrą seimą, bendrą užsienio politiką. Galutinai žlugo po Trečiojo Respublikos padalijimo 1795 m. Buvusias Lietuvos ir Lenkijos valstybės žemes pasidalino Rusija, Prūsija ir Austrija.

1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasirašyta sutartis, kuria Sovietų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir suverenumą, jos etnografines sienas, atsisakė visiems laikams teisių į jos teritoriją. Įsipareigojo grąžinti karo metais išvežtą turtą, archyvus ir kt.

XVI a. pradžios literatūrinis-istoriografinis kūrinys, kurį sudaro legendinė Lietuvos istorija nuo pirmųjų amžių po Kr. iki Gedimino ir perredaguotas Lietuvos metraščių Trumpasis sąvadas. Dar vadinama ir Lietuvos metraščių Platesniuoju arba Viduriniuoju sąvadu.

pavaldžios Lietuvos Respublikai karinės pajėgos.

žymiausias Lietuvos pogrindinis leidinys, ėjęs 1972-1989 m. Pirmasis redaktorius – kunigas S. Tamkevičius. Dingstis leisti „Kroniką“ buvo Lietuvoje vykę teismai, nuteisę tris kunigus už vaikų katekizavimą ir rengimą pirmajai komunijai. Leidinys registravo valdžios nusikaltimus Bažnyčiai. Iš viso išėjo 81 numeris.

(LKP), politinė partija, veikusi 1918-1991 m. Įkurta Vilniaus suvažiavime 1918 m. spalio 1-3 d. Suvažiavimas nutarė vadovautis RKP(b) programa, iškėlė uždavinį įvesti Lietuvoje proletariato diktatūrą ir sovietų valdžią. Į LKP CK pateko V. Kapsukas, Z. Angarietis, P. Eidukevičius ir kt. Ši partija turėjo tikslą įjungti Lietuvą į Sovietų Rusijos sudėtį.

(1917-1940 m. Lietuvių krikščionių demokratų partija, LKDP), krikščioniškajai ideologijai atstovaujanti partija, Lietuvoje veikusi 1917-1940, 1941-1944, 1989-2001 m.