Žodynas

katalikų vienuolių ordinas. Įsteigtas Romoje 1597 m. Lietuvoje veikė nuo XVII a. iki 1831 m.

(1857-1939), popiežius. 1926 m. įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją.

(gr. pictus – pieštas), piktografinio rašto ženklas. Piktografinis raštas paplitęs senųjų civilizacijų ankstyvosiose rašto stadijose. Daiktai, įvykiai ar reiškiniai vaizduoti pieštiniais atvaizdais.

lietuvių gynimasis nuo kryžiuočių ordino ir jo talkininkų Pilėnų pilyje 1336 m. vasario mėn.

kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas.

LDK 1566-1791 m. teismo institucija, kolegialiai nagrinėjusi baudžiamąsias apskrities bajorų bylas. Teismui vadovavo didžiojo kunigaikščio paskirtas apskrities seniūnas (vaivadijos centre – vaivada).

asmens teisinė padėtis, reiškianti jo priklausomybę kuriai nors valstybei.

1. Visuma nevyriausybinių (visuomeninių) organizacijų ir nepolitinių santykių, kuriais piliečiai tenkina savo interesus, dalyvauja visuomenės valdymo sistemoje ir kontroliuoja valstybę.

2. Laisvų, teisiškai lygių, atsakomybę už save, savo bendruomenę, valstybę jaučiančių žmonių visuomenė.

vienos valstybės dviejų ar daugiau gyventojų grupių ilgalaikis karinis konfliktas. Dažniausiai kovojama dėl teisės valdyti šalį arba dėl dalies gyventojų siekio sukurti savo valstybę.

taikiu būdu reiškiama nuostata nesilaikyti įstatymų, nevykdyti vyriausybės ar okupacinės valdžios potvarkių ir reikalavimų.

žmogus, turintis šalies pilietybę ir visas teises bei laisves, kurias suteikia jos įstatymai.

keliaujantis maldininkas, šventųjų vietų lankytojas.

(Felipe II; 1527-1598), Ispanijos (1556-1598) ir Portugalijos (1580-1598, Pilypo I vardu) karalius.

uždaras gynybinių įrenginių kompleksas su gyvenamaisiais, ūkiniais, kulto ir kt. pastatais.

vėlyvakame neolite-XII a. po Kr. priešistorinės, kapus žyminčios vietos su sampilais.

(1867-1935), Lenkijos valstybės veikėjas, politikas, kariškis. Vienas moderniosios Lenkijos kūrėjų.

1386-1495 m. LDK kaldinti denarai.

(Ugarte Augusto Pinochet; 1915-2006), Čilės karinis ir politinis veikėjas, generolas. Čilės prezidentas (1974-1990).

SSRS ir kitų komunistinių šalių vaikų organizacijų nariai. SSRS pionieriai buvo Sąjunginės V. Lenino pionierių organizacijos nariai.

sen. egiptiečių laidojimo statinys. Senosios ir Viduriniosios Karalystės laikais (2800-1750 pr. Kr.) jose laidoti Egipto faraonai, kiek vėliau kai kuriuose nekropoliuose atsirado privačių P. Seniausia laikoma laiptuotoji Džoserio piramidė Sakaroje (XXVII a. pr. Kr.), o didžiausiomis – Cheopso, Chefreno ir Mikerino piramidės Al Gizoje.

1772 m. rugpjūčio 5 d. Austrijos, Rusijos ir Prūsijos pasirašyta I Peterburgo konvencija, įtvirtinusi I ATR padalijimą.

LDK teisynas, pasirodęs 1529 m.

(iki 1939 m. vadintas Didžiuoju karu), dviejų valstybių blokų – Trilypės sąjungos ir Antantės – karas dėl viešpatavimo Europoje, įtakos Balkanuose, kolonijų ir prekių realizavimo rinkų perdalijimo 1914-1918 m.

(pirminė bendruomenė), spėjama ankstyvoji žmonių bendravimo forma, visuomenės raidos laikotarpis. Manoma, kad truko paleolitą, bronzos ir ankstyvąjį geležies amžių.

(A. Voldemaro vyriausybė), 1918 m. lapkričio 11 d. Valstybės tarybos prezidiumo patvirtinta vyriausybė, kurią sudarė tautininkai ir jiems artimi nepartiniai.

žr. Rusijos 1905-1906 m. revoliucija.

Lietuvos istorijos laikotarpis nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1941 m. birželio 22 d.

(Francisco Pizarro; apie 1475-1541), Ispanijos konkistadoras ir tyrinėtojas, Peru užkariautojas.

(lot. Pythagoras; 570-500 pr. Kr.), sen. graikų filosofas, matematikas, akustikos pagrindėjas.

XIII-XX a. Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos didikų giminė, grafai.

(1790-1862), archeologas, istorikas, gamtotyrininkas.

(1806-1831), 1831 m. sukilimo Lietuvoje dalyvė.

(Platōn; 427-347 pr. Kr.), sen. graikų filosofas.

(lot. plebs – liaudis), ankstyvosios Romos socialinis sluoksnis, kurį greičiausiai sudarė Romos apylinkių gyventojai ir naujai atvykę Romoje įsikurti žmonės.

(lot. plebiscitum – tautos nutarimas), šalies ar regiono gyventojų apklausos forma labai svarbiu visuomeninio ar valstybinio gyvenimo klausimu.

(1890-1973), Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas. Vienas 1926 m. gruodžio perversmo vadovų.

(1887-1963), politikas, socialdemokratas. Tauragės ir Alytaus pučų prieš A. Smetonos režimą organizatorius.

(ofic. Italijos ir Vokietijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis), 1939 gegužės 5 d. Berlyne  italijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų pasirašyta sutartis. Joje abi valstybės įsipareigojo teikti viena kitai karinę pagalbą.

(Gajus Plinijus Vyresnysis; Gaius Plinius Maior; 23-79), romėnų rašytojas, mokslininkas, karinis veikėjas. Parašė karybos, istorijos, retorikos veikalų, kurie, deja, neišliko.

(lot. pluralis – daugybinis):
1. valstybėje nusistovėjusi interesų grupių veiklos ir jų santykių su vyriausybe sistema, kai visi įvairiausių interesų piliečiai gali laisvai organizuotis ir konkuruoti tarpusavyje dėl įtakos vyriausybei, kuri yra atvira įvairiausių interesų grupių poveikiui, bet savo nuožiūra sprendžia, kiek ir į kokių interesų grupių spaudimą atsižvelgti;
2. tarptautinės politikos esmės aiškinimo nuostata, teigianti, kad ne tik suverenios valstybės, bet ir kiti tarptautinės politikos veikėjai yra svarbūs tarptautinei politikai.