Žodynas

(lenk. zloty, vok. Gulden, lot. florenus), XIV-XV a. Lenkijoje, kur iki tol nekaldinti auksiniai pinigai, taip vadintos užsienietiškos auksinės monetos (dažniausiai dukatai).

mongolų-totorių valstybė, įkurta XIII a. 5 deš. chano Batijaus.

baltų gentis.

istorinė, geografinė ir etnografinė Lietuvos dalis. Jos ribos keitėsi. Aukštaitijos vardas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII a. pabaigos.

(lot. australis – pietinis + gr. pithekos – beždžionė), seniausi žinomi žmogaus pirmtakai, hominidai. Jie gyveno maždaug prieš 2,5 mln. m. Afrikoje. Vietoj įrankių naudojo neapdorotus daiktus – lazdas, akmenis, gyvulių kaulus ir ragus. Jų ūgis siekė 1,2-1,5 m. Manoma, kad buvo vegetarai.

(1740-1748), ilgametis karinis konfliktas, kurį sukėlė kelios Europos valstybės, siekdamos atšaukti Austrijos imperatoriaus Karolio VI testamentą ir suskaldyti didžiules Habsburgų valdas Europoje.

(tekstuose – „Aušra“; lenk. „Auszra“), 1883-1886 m. M. Lietuvoje (Ragainėje ir Tilžėje) leistas ir nelegaliai Didžiojoje Lietuvoje platintas pirmasis visuomeninis politinis literatūrinis laikraštis.

(gr. autarkeia – savęs patenkinimas), uždaro, be tradicinių tarptautinių ekonominių ryšių, savo poreikius patenkinančio valstybės ūkio kūrimas.

(čiabuviai), senbuviai, pirmykščiai šalies gyventojai, tebegyvenantys vietovėje, iš kurios yra kilę.

(patvaldystė), neribota vieno asmens valdžia. Gali būti absoliutizmas, despotija, diktatūra.

valstybės dalies ar tam tikros gyventojų grupės (tautinės, religinės) teisė turėti savivaldą, savarankiškai spręsti savo vidaus reikalus paisant įstatymų.

(pranc. autoritarisme – vienvaldiškumas), nedemokratinio, diktatūrinio valdymo forma, besiremianti menkai kontroliuojamos aukščiausios politinės valdžios sutelkimo vieno asmens rankose principu: vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams už vykdomą politiką, valstybėje varžoma piliečių politinė veikla, nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai.

turkų kilmės genčių sąjunga. Minimi nuo V a. vidurio.

žr. Ibn Sina.

popiežių rezidavimo Avinjone (p. Prancūzijoje) laikotarpis (1309-1377), kurio metu katalikų Bažnyčios politiką didele dalimi lėmė Prancūzijos valdovai.

(1922-1999), lietuvių rašytojas, publicistas.

(1909-1960), lietuvių istorikas.

(al-Bat'h), Atgimimo partija (pilnas pavadinimas arab. Hizb al-Ba'th al-Aarabi al-Ištiraki – Arabų socialistinio atgimimo partija).

žydų tautos istorijos periodas (597-538 m. pr. Kr.), kuomet didžioji tautos dalis Babilonijos valdovo Nabuchodonosaro II įsakymu buvo išvaryta į Babiloniją.

(g. 1937), kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Romos katalikų Bažnyčios kanonistas ir diplomatas.

(1906-1999), Lietuvos diplomatas.

privilegijuota socialinė grupė Bulgarijoje, Moldavijoje, Rusijoje ir LDK. Rytų slavų atitikmuo riterio ar šlėktos sampratai.

turintis išimtinių teisių, lengvatų arba privilegijų luomas viduramžių Europoje.

santvarkos forma Lenkijos-Lietuvos valstybėje XVI-XVIII a., pagrįsta ekonomine ir politine bajorijos (daugiausia vidutiniosios) emancipacija, nukreipta prieš didikus ir Bažnyčią. Ūkinėje sferoje buvo susijusi su lažinio-palivarkinio ūkio sistemos raida, valstiečių priklausomybės didėjimu, miestiečių teisių ribojimu, kas skatino bajorijos politinę-visuomeninę ir kultūrinę raidą.

įsigalėjusios bajorijos nepaklusimas valdžiai Abiejų Tautų Respublikoje, viešpataujant Vazoms ir paskutiniams rinktiems karaliams (XVI-XVIII a.)

renkamas bajorų luominės organizacijos atstovas nuo 1766 m. Rusijoje, vėliau ir Rusijos okupuotose Lietuvos žemėse. Buvo gubernijos ir apskričių bajorvedžiai. Juos rinko bajorų susirinkimai, po 1863 m. sukilimo skirdavo vidaus reikalų ministerija.

(Vasco Nunez Balboa; apie 1475-1517), Ispanijos konkistadoras, atradęs Ramųjį vandenyną.

(1885-1969), lietuvių kalbininkas.

(1917 11 02), laiškas, kurį D. Britanijos užsienio reikalų sekretorius lordas A. D. Balfūras parašė D. Britanijos žydų vadovui baronui L. V. Rotšildui. Jame buvo pareikšta, kad D. Britanijos vyriausybė teiks pagalbą kuriant Palestinoje „žydų tautos židinį“, neapribodama Palestinos nežydų gyventojų civilinių ir religinių teisių, taip pat žydų teisių ir politinio statuso kitose šalyse.

(1794-1864), istorikas, publicistas.

(1912-1913), iš pradžių karas tarp Balkanų valstybių (Bulgarijos, Graikijos, Juodkalnijos, Serbijos) bei Turkijos, vėliau tarp buvusių sąjungininkių, Rumunijos ir Turkijos.

balso padavimas rinkimuose už vieną ar kitą kandidatą. Gali būti viešas ir slaptas, tiesioginis ir netiesioginis, lygus (visi balsuotojai turi po vieną balsą) ir nelygus.

bolševikų taikytas terminas visoms karinėms formuotėms, kovojusioms prieš bolševikų diktatūrą pilietinio karo metu (1917-1922).

indoeuropietiškos kilmės tautų ar genčių, kalbančių ar kalbėjusių giminingomis kalbomis ir tarmėmis, sudarančiomis atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos atšaką, grupė.

valstybė Rytų Europoje, Lietuvos kaimynė.

valstybinės valdžios institucija Baltarusijoje, įkurta Minske 1917 m. liepos mėn. 1918 m. kovo mėn. sudarė Baltarusijos Liaudies Respublikos vyriausybę ir paskelbė apie Baltarusijos atsiskyrimą nuo Rusijos. Rusijai užėmus Baltarusiją, iki 1925 m. veikė emigracijoje.

1. karaliaus šalininkai Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu. Pavadinimas kilo nuo jų vėliavos spalvos;
2. bolševikų taikytas terminas visoms karinėms formuotėms, kovojusioms prieš bolševikų diktatūrą pilietinio karo metu (1917-1922). Žr. baltagvardiečiai;
3. konservatyvi 1861-1863 m. sukilimo dalyvių grupuotė.

1934 m. rugsėjo 12 d. Ženevoje pasirašyta Latvijos, Lietuvos ir Estijos Baltijos santarvės ir bendradarbiavimo sutartis. Šios sutarties tikslas – derinti valstybių užsienio politiką, teikti viena kitai visokeriopą politinę ir diplomatinę pagalbą. Galiojo iki 1940 m.

Atlanto vandenyno dalis, giliai įsiterpusi į šiaurinę Europą. Jos plotas yra 386 000 kvadratinių kilometrų, didžiausias gylis – 459 m, vidutinis – 86 metrai. Lietuvai priklauso apie 100 km pajūrio. Į Baltijos jūrą įteka Oderis, Vysla, Nemunas, Dauguva, Neva ir kt. Vakarų ir šiaurės rytų jūros krantai šcheriniai, uolėti, o pietiniai ir pietrytiniai smėlėti, su kopomis.

1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuota akcija. Joje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai. Susikibę rankomis nuo Vilniaus iki Talino, jie parodė tijų Baltijos šalių gyventojų vienybę smerkiant Molotovo-Ribentropo paktą.